Negalavimų priežastis - informacijos stoka

Giedrė BUDVYTIENĖ

2004-05-12

Negalavimų priežastis - informacijos stoka

72 proc. moterų naudoja sintetinius higieninius įklotus, nors ketvirtadalis dėl to patiria sveikatos sutrikimų

Moteriškų negalavimų priežastis gali būti ir higieniniai įklotai. Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad ketvirtadalis sintetinius įklotus naudojančių moterų patiria sveikatos sutrikimų. To nepaisydamos 72 proc. lietuvių naudoja būtent juos. Dauguma jų paprasčiausiai nežino, kurie įklotai yra iš natūralaus pluošto. Pagrindinė priežastis - gamintojai vengia ant šio produkto pakuotės nurodyti jo sudėtį, o reklamose išryškina tik teigiamas savybes ar pateikia netikslią informaciją.

Pirmasis mokslinis tyrimas

Higienos institutas praėjusiais metais pirmą kartą Lietuvoje atliko mokslinį tyrimą “Natūralaus pluošto turinčių ir sintetinių higieninių įklotų poveikis moterų sveikatai”. Pasak Higienos instituto Ekspertizės ir informacijos skyriaus vedėjos Virginijos Kanapeckienės, buvo apklausta 502 moterys nuo 18 iki 50 metų.

“Mūsų tikslas buvo įvertinti sintetinio ir natūralaus pluošto turinčių higieninių įklotų poveikį reprodukcinio amžiaus moterų sveikatai. Paaiškėjo, kad net 72 proc. apklaustųjų naudoja sintetinius higieninius paketus, nors pusė jų tvirtino įsigydamos šią prekę atkreipiančios dėmesį, iš ko ji pagaminta”, - komentuoja V.Kanapeckienė.

Tyrimo autorius nustebino šis paradoksas. Taip pat ir kitas - 82 proc. apklausos dalyvių teigiamai vertina natūralaus pluošto turinčius įklotus, tačiau net 67 proc. iš jų negali įvardyti pavadinimų įklotų, kuriuose yra natūralių medžiagų. “Pagrindinė tyrimo išvada - mūsų moterims trūksta teisingos informacijos apie tai, kurie įklotai mažiausiai kenkia sveikatai”, - konstatavo gydytoja.

Higienos specialistai atkreipia dėmesį į išryškėjusią tendenciją, kad daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų turi sveikatos sutrikimų, kurių dauguma susijusi su naudojamais higieniniais įklotais. Moteris dažniausiai vargina niežėjimas, perštėjimas, paraudimas, pašutimas, alergijos ir net uždegimai bei kitos ginekologinės ligos. Pasak gydytojos, naudojančios sintetinius higieninius įklotus net 1,5 karto labiau rizikuoja patirti įvairių moteriškų negalavimų.

Nekreipia pakankamai dėmesio

V.Kanapeckienę nustebino statistika, kad tik 11 proc. patiriančių negalavimų moterų kreipiasi į gydytojus. Daugelis ir toliau naudoja tuos pačius įklotus. O juk tereikėtų juos pakeisti. “Manau, taip nutinka dėl to, kad tomis dienomis, kai išryškėja nemalonūs pojūčiai, moterys negali eiti pas gydytoją. Pasibaigus menstruacijų ciklui negalavimai išnyksta, tad lyg ir nebelieka, ko eiti”, - svarsto gydytoja.

Eugenija S. pasakoja ne vienerius metus naudojusi bene plačiausiai reklamuojamus įklotus (jų pavadinimo dėl etinių sumetimų moteris nenorėjo minėti) ir nesukusi sau galvos, iš kokių medžiagų jie pagaminti.

“Prieš kurį laiką pajutau nemalonius pojūčius. Net nepagalvojau, kad kuo nors dėta ši higienos prekė, kuri, kaip išsiaiškinau vėliau, buvo pagaminta iš sintetinių medžiagų. Nuėjau pas ginekologę. Ši patikrinusi nenustatė jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių galėtų varginti negalavimai. Ji spėjo, kad priežastis gali būti įklotai ir pasiūlė juos pakeisti kitais. Patarė rinktis tuos, kurių sudėtyje yra natūralaus pluošto. Pradėjus juos naudoti, sveikatos sutrikimai daugiau nebevargino”, - tikina Eugenija.

E.Kanapeckienė pastebi, kad moterys dažniausiai renkasi įklotus pagal patogumą, lankstumą, sugeriamumą. Vienos ar kitos firmos gaminys paprastai pasirenkamas iš įpratimo, o ne dėl konkrečių jo savybių.

Reklamos aukos

“Higieniniai įklotai yra produktas, prie kurio moterys labai pripranta ir sunkiai ryžtasi pakeisti į ką nors naujo. Liūdna, kad Lietuvos moterys dažnai tampa reklamos aukomis ir pasirenka toli gražu ne pačius tinkamiausius produktus, kurie vėliau sukelia sveikatos sutrikimus”, - apgailestauja specialistė.

Higienos instituto direktorius profesorius Julius Kalibatas įsitikinęs, kad šis tyrimas gina vartotojų teises. “Vartotojai turi teisę žinoti, iš ko pagamintas produktas, kurį jis renkasi. Deja, reklama labai agresyvi, tendencinga, todėl pasirenkama ne tai, kas būtų sveikiausia”, - tikina J.Kalibatas.

Higienos institutas ketina imtis iniciatyvos, kad ant higieninių įklotų pakuotės būtų privalu nurodyti jų sudėtį. Šiuo metu įstatymai to daryti gamintojų neįpareigoja. Todėl informacijos apie tai, iš ko jie pagaminti, ant jų pakuotės nerasime. Tik visai neseniai ant įklotų “Libresse” atsirado lipdukas, kuris nurodo, jog juose yra natūralių medžiagų. Tačiau kiek jų ten yra - nežinia.

Higienos instituto specialistai teigia, kad jie nestudijavo, iš ko pagaminti įklotai. Tai jau būtų visai atskiro tyrimo tema. Todėl jie tegali pasakyti, kad “Libresse” viršutinis sluoksnis, kuris liečiasi prie odos, tikrai yra pagamintas iš natūralaus pluošto - celiuliozės. Jų sudėtyje yra ir sintetinių medžiagų, tačiau kitų pavadinimų įklotuose - vien tik sintetinės medžiagos, įvairūs superabsorbentai, pagaminti iš polimerinio pluošto, tikina E.Kanapeckienė.

Ne tie pasirinkimo kriterijai

Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė Lina Skaburskaitė įsitikinusi, kad daugelis moterų įklotus renkasi pagal kainą arba tuos, kuriuos labiausiai reklamuoja gamintojai. Kainos kriterijus nėra pats svarbiausias, nes įklotai su natūraliomis medžiagomis kainuoja nedaug brangiau.

“Man teko dvejus metus važinėti po Lietuvą ir mokyklose skaityti paskaitas mergaitėms apie lytinį brendimą ir intymią higieną. Pamačiau, kad daugeliui mokinių labai trūksta elementariausių žinių. 100 kilometrų nuo Vilniaus esančiame rajone mokinės vienkartinius įklotus skalbia, džiovina ir naudoja daug kartų. Jau nekalbant apie tai, kad jos nežino, jog tomis dienomis reikia dažniau praustis ir kas 3 - 4 valandas įklotą pasikeisti”, - pasakoja L.Skaburskaitė.

Akušerių sąjungos prezidentė pastebi, kad didžiausia daugelio merginų ir moterų klaida - nuolat naudojami tie patys įklotai. Tuo tarpu reikėtų juos keisti, kol surasite tuos, su kuriais jaučiate didžiausią komfortą.

Higienos specialistų teigimu, įklotų gamintojai reklamose paprastai akcentuoja šias jų savybes: lankstumą, plonumą, puikų skysčių sugėrimą. Todėl šis kriterijus tampa esminiu moterims renkantis šią higienos prekę. Tačiau reta iš jų susimąsto, kad tai ne patys svarbiausi dalykai.

Ir jei reklamoje rodoma, kad įklotas sugeria kone stiklinę skysčio, tai verta pamąstyti, ar tai mums išties aktualu: jei keisime įklotus kas 3 - 4 valandas, tai tiek skysčio niekaip neprisikaups. Aišku, jei nešiosime tą patį visą dieną, gal tai ir svarbu. Tačiau tai visiškai prieštarauja higienos taisyklėms.

Tenka spėlioti ir abejoti

Kai kada reklama gali būti ir klaidinanti. L.Skaburskaitė, kuri turi daug informacijos apie įklotus ir kitas moterims skirtas higienos priemones, labai abejoja, ar išties kai kurių įklotų sudėtyje yra medvilnės, nors tai tvirtinama per televiziją transliuojamose reklamose.

Viena būtent šiuos įklotus išbandžiusi moteris pasakoja: “Parduotuvėje dalijo po kelis pavyzdžius. Paėmiau ir aš, galvoju, pabandysiu. Kartą, pritrūkusi įprastinių įklotų, panaudojau šiuos. Po pusdienio pajutau tokį diskomfortą ir nemalonius pojūčius, kad tikrai suabejojau, ar jie pagaminti iš natūralaus pluošto”. Gal tai tik nelemtas sutapimas, o įklotų sudėtis niekuo dėta? Galbūt. Jei ant pakuotės būtų nurodyta, iš ko jie pagaminti, abejoti netektų. Belieka pasikliauti reklama, bet ar gali ja tikėti?

Atlikus parduotuvėje nedidelį tyrimą paaiškėjo, kad tik ant įklotų “Libresse” priklijuotas lipdukas, informuojantis, jog juose yra natūralių medžiagų. Skelbiama, kad medvilnė naudojama ir gaminant kasdienai skirtus įklotus “Care Free”. Tačiau visas sudėtis ant pakuočių nenurodoma. Todėl kiek natūralios medžiagos yra produkte, galime tik spėlioti: gal vos keli procentai, kas kažin ar turi lemiamos įtakos sveikatai.

Atsakingoms už prekių ženklinimą ir vartotojų interesų gynimą institucijoms išties būtų verta pamąstyti, ar dėl moterų sveikatos nevertėtų pareikalauti, kad tokia informacija ant įklotų atsirastų.

http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/negalavimu-priezastis-informacijos-stoka-18974